Toksiški santykiai: kaip juos atpažinti ir nuo ko pradėti

Normalu, kad kartais santykiuose būna sunku…Bet ar tikrai tai kas vyksta, yra normalu? Kaip atpažinti psichologinį smurtą?

Pamenu kaip dar prieš tapdama psichologe, kaip ir daugelis, stengiausi susikurti gražius santykius. Iš tiesų, turėjau įvairių patirčių. Tarp jų buvo ir tokių, kur šiandien aiškiai matau, santykiai nebuvo sveiki. Tuo metu aš kaip ir nujaučiau, kad kažkas negerai, bet neturėjau įrankių, kaip iš to išeiti.

Maniau, kad jei kažkas nesiseka, vadinasi, per mažai stengiuosi, per daug dramatizuoju, jautriai reaguoju, per daug noriu. Atrodė, jei labiau pasistengsiu, būsiu supratingesnė, kantresnė, tapsiu geresnė, tuomet santykiai susitvarkys ir pagaliau būsiu mylima.

Aš prisitaikydavau. Nutylėdavau. Analizuodavau save.
Ir vis klausdavau: ką dar galiu padaryti geriau, kad santykiai veiktų?

Niekada nekėliau klausimo:
„O gal man nereikia labiau stengtis, gal problema ne tame?“

Tik daug vėliau, jau studijuodama psichologiją, atradau svarbų ryšį tarp savo įsitikinimų, suvokimo apie save ir supančios aplinkos bei kuriamo santykio su kitais.

Mes neatsitiktinai pasirenkame partnerius.
Mes renkamės tai, kas mums pažįstama ir atitinka vidines taisykles, net jei tai skausminga.

Kodėl sunku pastebėti, kad santykis toksiškas?

Vienas dažniausių dalykų, kuris nutinka santykiuose, žmonės labai ilgai neįsisąmonina, kad su jais elgiamasi netinkamai, nes vaikystėje turėjo neigiamų patirčių, po kurių išmoko:

mano poreikiai mažiau svarbūs
turiu prisitaikyti ir labiau stengtis
kad mane mylėtų, turiu būti patogi (-us)
turiu paklusti ir nekelti problemų
jei ant manęs pyksta, problema yra manyje

Kaip psichologinis smurtas atrodo romantiniame santykyje:

Nuolatinė kritika ir menkinimas „Tu be manęs nieko nesugebėtum“
Realybės iškraipymas (Gaslighting) „Tu išsigalvoji“ „Taip nebuvo“ „Problema esi tu, ne aš“
Tyla kaip bausmė Partneris (-ė) nekalba 3–7 dienas, ignoruoja, baudžia atstūmimu.
Nuolatinio kaltės jausmo sukėlimas Už tai, kas nutiko, atsakomybė pilnai yra perkeliama tau. Kaltės jausmu yra manipuliuojama.
Izoliacija Antra pusė nurodinėja, su kuo tau draugauti ir palaikyti ryšius „Kam tau tos draugės/draugai“, „Tavo mama tave blogai veikia“.
Meilė kaip atlygis Jei pritari jo/jos nuomonei, darai kaip jis/ji nori, nesipriešini → tada „apdovanoja“ dėmesiu, švelnumu ir artimumu. Jei pasakai „ne“, išsakai savo poreikius → pyktis, atšalimas, kritika. Mechanizmas – mylėsiu tave, jei būsi gera (-as).

Psichologinis smurtas ne visada prasideda nuo rėkimo ar atviro žeminimo. Kartais toksiški santykiai prasideda palaipsniui, kai sistemingai ir subtiliai yra menkinama tavo savivertė, kompetencijos, laisvė ir mažėja psichologinis saugumas.

Po kurio laiko žmogus pradeda: abejoti savimi, bijoti kalbėti, jaustis menkavertis. Tai nėra meilė. Tai kontrolė ir savo vidinių problemų tvarkymasis disfunkciniu būdu, partnerės (-io) sąskaita.

Pagrindiniai klausimai, kuriuos siūlau sau užduoti:

Ar šiame santykyje jaučiuosi saugi (-us)?
Ar galiu būti savimi be baimės?
Ar mano poreikiams yra vietos santykyje?
Ką dažniau jaučiu – ramybę ar įtampą?
Ar šalia partnerio (-ės) augu, ar jis/ji mane tempia žemyn?

Atsakymai gali suteikti tau kryptį.

Nuo ko pradėti, jei toksiškame santykyje atpažinai save?

pastebėti ir įsivardinti savo jausmus
mažais žingsniais sakyti „ne“ tam, kas tau nepriimtina
atkurti ryšį su savo poreikiais ir tuo kas svarbu tau
turėti bent vieną saugų žmogų ar specialistą, su kuriuo gali kalbėtis atvirai

Ir svarbiausia mintis, kurią periodiškai išsakau savo klientams: Meilės nereikia užsitarnauti. Santykyje neprivalai įrodinėti savo vertės. Tu esi pakankamas žmogus toks, koks esi dabar. Neturi atitikti kažkokių normų, kad būtum mylimas.

Pasitikėk savo vidiniu balsu ir pradėk naują santykį.
Pirmiausia – su savimi.

Straipsnio autorė KET psichoterapeutė Mariana Kuprienė

2026-02-13