European Association for Behavioural and Cognitive Therapies (EABCT) – tai organizacija, vienijanti visos Europos kognityvinės ir elgesio terapijos specialistus. Kiekvienais metais rengiami kongresai suteikia neįkainojamą galimybę ne tik sužinoti naujausias psichoterapijos mokslo ir praktikos tendencijas, bet ir mokytis iš patyrusių kolegų, perimti jų įžvalgas bei dalintis savo patirtimi su specialistais iš viso pasaulio. Šiemet kongresas vyko Serbijoje, ir noriu pasidalinti labiausiai įsiminusiomis mintimis bei pranešimais, kurie praplėtė mano suvokimą apie psichoterapiją ir žmogaus vidinį pasaulį.
Kaupimo sutrikimas (angl. hoarding disorder) – tai ne tiesiog pomėgis kaupti daiktus, o giliai įsišaknijęs psichologinis reiškinys, dėl kurio žmogui tampa beveik neįmanoma atsisakyti daiktų, net jei jie visiškai nereikalingi. Pasak Paul Salkovskio, šį sutrikimą turintys asmenys jaučia stiprų impulsą ne tik išlaikyti turimus daiktus, bet ir nuolat įsigyti naujus. Simptomai dažniausiai pasireiškia apie septynioliktuosius metus, o vėlyvas sutrikimo atsiradimas yra labai retas. Kadangi šie žmonės dažnai gyvena vieni ir retai kreipiasi pagalbos, gydymo procesas dažnai prasideda per vėlai. Šis pranešimas privertė dar kartą susimąstyti apie tai, kaip mūsų santykis su daiktais gali atspindėti gilesnius emocinius procesus ir gyvenimo iššūkius.
Religija ir dvasingumas yra svarbios daugelio žmonių gyvenimo dalys, tačiau jų įtaka psichinei sveikatai neretai lieka neįvertinta. Religija – tai organizuota tikėjimo sistema su aiškiomis praktikomis, o dvasingumas labiau susijęs su asmenine gyvenimo prasme ir tikėjimo patyrimu. Terapeutui svarbu suprasti šiuos aspektus, nes tikėjimas gali būti tiek stiprybės šaltinis, tiek vidinių konfliktų priežastis. Skirtingose religijose skiriasi ne tik šventės ir šventraščiai, bet ir pagrindinės vertybės: krikščionybėje pabrėžiama dorybė (Filipiečiams 4:8), judaizme – pozityvus mąstymas (Tzemach Tzedek), islame tikėjimas lyginamas su vaisių nešančiu medžiu (Koranas 14:24-25), hinduizme akcentuojama vienybė su dievybe (Bhagavad Gita 2:17), o budizme – išminties siekimas (Dhammapada 236). Šis pranešimas paskatino dar labiau įsigilinti į tai, kaip tikėjimas veikia psichologinius procesus ir kaip jis gali būti integruotas į terapiją.
Viktoro Franklio sukurta logoterapija pabrėžia, kad žmogaus egzistencija susideda iš trijų dimensijų: fizinės (somatinės), psichologinės ir noetinės (dvasinės). Noetinė dimensija apima autentiškai žmogiškas savybes – savistabą, intencionalumą, savitranscendenciją, prasmės siekį, humorą, dėkingumą ir meilę. Franklio teigimu, žmogaus pagrindinė motyvacija yra valia prasmei – ieškojimas gilesnio gyvenimo tikslo net ir kančios akivaizdoje. Prasmė gali būti atrasta per kūrybą (kūrybinės vertybės), patirtis ir santykius (patyriminės vertybės) arba požiūrį į neišvengiamus gyvenimo sunkumus (požiūrinės vertybės). Kai žmogus praranda prasmės pojūtį, atsiranda egzistencinis vakuumas – vidinė tuštuma, neviltis, beprasmybės jausmas. Logoterapijoje naudojami metodai, tokie kaip paradoksali intencija (kai baimės priimamos su humoru), derefleksija (dėmesio nukreipimas į išorinę prasmę) ir požiūrio keitimas (per sokratinį dialogą), padeda žmogui atrasti naują gyvenimo kryptį. Tai man priminė, kad tikroji prasmė visada slypi už mūsų ribų – ji atsiskleidžia per tai, ką duodame kitiems ir kaip pasirenkame reaguoti į neišvengiamus gyvenimo išbandymus.
Kongresas buvo kupinas pranešimų, kurie privertė sustoti ir permąstyti kai kurias psichoterapijos kryptis. Labai įdomu buvo giliau pažvelgti į vidinį kritiką, gėdą, gailėjimąsi ir kitus psichologinius reiškinius, tačiau būtent šie trys pranešimai man paliko didžiausią įspūdį, nes iki šiol nebuvau į juos giliau įsigilinusi. Kiekviena nauja žinia, kiekvienas atradimas manyje įžiebia motyvaciją ir vidinę ugnį, primenančią, kiek dar daug nežinau ir kiek dar galiu išmokti. Tai mane džiugina – gyvenimas yra ilgas kelias, kupinas galimybių augti ir tobulėti. Tikiuosi, kad šios mano mintys įkvėps ir jus šiandien sužinoti ką nors naujo, nes kol mokaisi – esi gyvas.
*Pernai metų kongreso apžvalgą galite rasti šiame Žmogaus Psichologijos Instituto puslapio video: https://www.youtube.com/watch?v=EjB-QOMpzbA.
