Egzistencinė terapija gali pasirodyti paini ar sunkiai apibrėžiama, ypač tiems, kurie su ja susiduria pirmą kartą. Todėl šiame tekste pristatomi pagrindiniai aspektai, padedantys geriau suprasti, kam ši terapijos kryptis gali būti naudinga ir ko galima tikėtis susitikus su egzistenciniu terapeutu.
Skirtingai nei kai kurios kitos terapijos formos, egzistencinė terapija nesiremia griežtomis technikomis ar struktūruotais metodais. Jos esmė – gilus dėmesys tam, kas klientui svarbu „čia ir dabar“: su kokiais sunkumais jis atėjo, kaip jie pasireiškia dabartiniuose santykiuose, jausmuose ar sprendimuose. Nors terapijoje gali nebūti aiškios struktūros, ši laisvė leidžia atsiskleisti kliento gyvenimo modeliams, jo santykių kūrimo būdui, baimėms ir sunkumams. Tai padeda ne tik suprasti, bet ir realiai patirti, kaip žmogus išgyvena savo santykį su pasauliu.
Egzistencinė terapija kviečia žmogų išgyventi savo buvimą autentiškai – su visomis gyvenimo galimybėmis ir ribotumais. Susidūrus su iššūkiais, ji padeda juos priimti su daugiau vidinio ryžto ir aiškumo. Terapeutas mato žmogų kaip visumos dalį – neišskiriamą nuo jį supančio pasaulio. Jei klientas išgyvena sunkumus, tai neišvengiamai atsispindi įvairiose jo gyvenimo srityse.
Terapiniame procese daug dėmesio skiriama egzistenciniams gyvenimo klausimams: mirtingumui, laikiškumui, laisvei ir atsakomybei, nerimui, prasmei ir beprasmybei. Tai universalūs žmogaus buvimo aspektai, kuriuose atsiskleidžia jo savastis ir autentiškumas.
Vienas iš kertinių egzistencinės terapijos elementų – santykis tarp kliento ir terapeuto. Terapeutas ne tik užima profesionalią poziciją, bet nuoširdžiai siekia suprasti kliento pasaulį: kaip jis jį patiria, ką jam reiškia jo išgyvenimai. Santykio kūrime svarbus abipusis atsakomybės pasidalijimas – aiškiai susitariant dėl bendro darbo krypties ir tikslų.
Terapeutui darbe tenka sutikti žmones, patiriančius įvairius iššūkius: žemą savivertę, gilias baimes, nerimą, netektis, gyvenimo krizes, sunkumus kuriant artimus santykius, emocinę priklausomybę ar nuolatinį vidinį konfliktą tarp norų ir realybės. Egzistencinė terapija tinkama tiek suaugusiesiems, tiek jauniems žmonėms, kurie ieško gilesnio savęs supratimo, nori atrasti vidinę stiprybę ir kurti kokybiškesnį gyvenimą. Ji ypač vertinga tiems, kurie jaučia, kad gyvena ne taip, kaip norėtų, bet nežino, nuo ko pradėti pokyčius.
Terapijos tikslas – tai, kas svarbu pačiam klientui: jo norai, lūkesčiai, klausimai. Ji padeda geriau suprasti savo gyvenimo prasmę, priimti jame slypinčius paradoksus, mokytis prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir veiksmus. Tai kelias į gilesnį savęs pažinimą, aiškesnius santykius su kitais ir daugiau vidinės ramybės kasdienybėje.
Egzistencinėje terapijoje klientas ne tik kalba apie savo patirtis, bet jas išgyvena čia pat – terapiniame santykyje. Ką jis jaučia šią akimirką? Ko vengia? Ko bijo? Su kuo kovoja? Šis gyvas tyrinėjimas leidžia patirti gyvenimo kintamumą ir neapibrėžtumą – aspektus, kurie dažnai yra pačių išgyvenimų šaltinis.
Egzistencinės terapijos tikslas nėra „sutaisyti“ ar „palengvinti“ gyvenimą. Ji siūlo ne sprendimus, o erdvę augti, priimti save ir savo patirtis su daugiau sąmoningumo bei stiprybės.
Tai vienas iš kelių, kuriuo Elvyra lydi savo klientus kasdieniame praktiniame darbe.
Straipsnio autorė egzistencinės krypties psichoterapeutė Elvyra Gapšienė
2025-04-24
