Gyvenimas kančios akivaizdoje: susitikimas su savimi

Prieš porą metų netekau artimo žmogaus..

Viena vertus, tai nebuvo visiškai netikėta. Kartais gyvenimo pabaiga tampa išsivadavimu nuo skausmo, ligos ar senatvės. Ir vis dėlto – prie mirties priprasti neįmanoma.

Nors supranti, kas vyksta, kiekvieną dieną iš naujo tenka ieškoti, kaip su tuo būti. Kaip priimti tai, ko nepasirinkai. Kaip neišsigąsti to, kas neišvengiama.

Jaučiu, kad iki galo pasiruošti šiai netekčiai man taip ir nepavyko. Tačiau ši patirtis leido sustoti ir susitikti su savimi. Išbūti jausmuose, kurių negali pakeisti. Pamatyti, kaip stipriai gyvenimas yra kintantis ir ne visada atitinka mūsų lūkesčius. Ir kartu – atrasti, kad net ir tame nesaugume galima po truputį būti.

Gyvenimas neišvengiamai atveda mus į situacijas, kurių negalime kontroliuoti – liga, netektis, išsiskyrimas. Tokiose akimirkose priimti realybę tampa ypač sunku. Kartais – atrodo neįmanoma.

Ne kiekvienas žmogus tokiu metu ryžtasi ieškoti pagalbos. Ir dažnai – vienam su tuo būti yra labai sudėtinga.

Egzistencinė terapija dirba su šiais klausimais. Ji nesiūlo greitų atsakymų ar būdų „panaikinti“ kančią. Tačiau gali padėti kitaip į ją pažvelgti – suprasti, ką ši patirtis reiškia būtent jums.

Krizė dažnai pakeičia mūsų vidinį pasaulį.
Tai, kas anksčiau atrodė aišku, tampa nebe taip tvirta. Keičiasi mūsų požiūris į save, į kitus, į gyvenimą.

Tokiu laikotarpiu svarbus tampa vidinis darbas:

• bandymas suprasti, ką išgyvename
• santykio su savimi peržiūra
• naujų prioritetų ir vertybių paieška

 

Tai nėra greitas procesas. Dažnai tai – laikas, kai turime daugiau klausimų nei atsakymų.

Ir tai yra normalu.

Kai išgyvename kančią, dažnai ieškome priežasčių išorėje. Kodėl tai nutiko? Kas dėl to kaltas?

Tačiau ilgainiui atsiranda ir kitas klausimas:ką ši patirtis reiškia man?

Atsakymai neateina greitai. Kartais – neateina visai aiškia forma. Tačiau pats jų ieškojimo procesas gali tapti svarbia gijimo dalimi.

Krizė – tai laikotarpis, kai nežinome, kas laukia. Kai nėra aiškios pabaigos. Kai prarandame kontrolės jausmą. Ir būtent tada atsiranda galimybė mokytis būti su tuo, kas yra. Nebėgti nuo klausimų. Nebūtinai iš karto rasti atsakymus.

Egzistencinė terapija padeda ne tiek „išspręsti“ kančią, kiek keisti santykį su ja.
Su tuo, ko negalime pakeisti.

Kiekvienas žmogus turi savo kelią. Savo tempą. Savo būdą suprasti, kas su juo vyksta.

Ir kartais svarbiausias žingsnis nėra rasti atsakymą. O leisti sau pabūti su klausimu.