Pastaruoju metu pastebėjau, kad vis rečiau išeinu tiesiog ramiai pasivaikščioti, turiu nuolat užtikrinti, kad eidama naudingai leisčiau laiką (nuolat klausausi įvairių mokymų). Taip pat pamiršau, kada paskutinį kartą tiesiog nieko ypatingo neveikiau savaitgalį, atrodo, nuolat stengiuosi iš anksto prisiplanuoti veiklų ir užkirsti kelią bet kokiai nuobodulio apraiškai. O kaip dėl kavos gėrimo be telefono? Suvokiau, kad gana retai geriu kavą sąmoningai, jausdama jos skonį, aromatą ir būdama dabartyje. Iš tiesų, mūsų laikais dauguma žmonių kaip ir aš ieško nuolatinės stimuliacijos: žinutės telefone, „like“ ant nuotraukos, naujo serialo, įspūdingo kelionės kadro, juokingo video, trumpai tariant lengvai pasiekiamos dopamino dozės, kuri teikia trumpą pasitenkinimą. O tuomet neretai užplūsta tuštumos jausmas ir nuobodulys.
Kodėl net gerai gyvendami jaučiamės blogai?
Net turėdami viską: komfortą, saugumą, maistą, patogumus, dažnai jaučiamės nepatenkinti, o viskas kas mus supa, yra savaime suprantama.
Mūsų protėvių smegenys buvo adaptuotos gyventi aplinkoje, kurioje malonumo stimuliatoriai buvo reti, svarbu buvo išgyventi, o ne mėgautis gyvenimu, o dabar malonumo šaltiniai yra lengvai pasiekiami. Tai iškreipia pasitenkinimo pojūtį.
Pridėk prie to šiuolaikinį informacijos perteklių, socialinių tinklų triukšmą, nenutrūkstamą stimulų srautą ir štai, mūsų dopamino sistema tiesiog sutrinka. Tuomet ateina apatija, nuolatinis nepasitenkinimas, nerimas.
Šiandien mūsų smegenų algoritmas tampa „noriu vis daugiau“, tokiu būdu sustiprindamas dopamino badą.
Kaip tai atrodo kasdienybėje?
Ar atpažįsti save bent viename iš šių pavyzdžių?
Kaip atgauti gebėjimą mėgautis gyvenimu?
Gera žinia, kad smegenis galima pertreniruoti. Tai užtruks, bet kiekvienas žingsnis duos realų rezultatą. Tyrimai rodo, kad sąmoningumas ir gyvenimo tempo sulėtėjimas atstato dopamino pusiausvyrą, o nuobodulio tolerancija sustiprina smegenų reakciją į vėliau patiriamas įprastas malonias patirtis. Štai keletas praktinių žingsnių:
Užuot žiūrėjęs visą serialą vienu prisėdimu, žiūrėk po seriją. Leisk sau laukti, kurti intrigą.
Pabandyk 10 minučių tiesiog sėdėti be telefono, muzikos, veiklų ar pokalbių. Stebėk, kas kyla galvoje. Iš pradžių gali būti neįprasta, bet smegenys pradės „persitvarkyti“.
Fiksuok mažus pasiekimus: išėjai pasivaikščioti be ausinių, paskambinai draugui vietoje skrolinimo, atsibudai ir pirmas 30 minučių nepradėjai tikrinti telefono, išjungei foninį triukšmą (TV, YouTube) ir pabuvai su savo mintimis.
Bent kartą per dieną sąmoningai rinkis veiklą be skaitmeninių stimuliatorių: gamink, piešk, rašyk ranka, sąmoningai valgyk, tiesiog stebėk aplinką.
Nelauk „didžiojo įvykio“. Pasitenkinimas gyvenimu susideda iš mažų kasdienių momentų: puodelis kavos, saulė ant veido, draugo šypsena, apkabinimas, buvimas tyloje.
Jei šiandien jautiesi apatiškas ir niekas nedžiugina, tai nebūtinai yra depresijos požymiai ar kad su tavimi kažkas negerai. Gali būti, kad tavo smegenys šiuo metu gyvena per daug stimuliuojančioje aplinkoje. Leisk savo nervų sistemai pailsėti ir tu atrasi, kad gyvenimo skonis palaipsniui grįžta.
Straipsnio autorė psichologė, KET praktikė Mariana Kuprienė
2025-08-23
